Jei esi didis menininkas, tavo pareiga kaip ir savaime tampa naujos meno srovės išradimas. Todėl lengvai pavydžiu visiems, kas gali pasirašyt po kuo nors, vadinamu Manifestu. Kad ir po kuo pasirašysi su tokiu pavadinimu Lietuvoj, aišku būsi pavėlavęs mažiausiai šimtą metų. Na gerai gerai, įvertinkime technologijas, leisiuos į kompromisą dėl mažesnio metų skaičiaus. Keturvėjininkai, dadaistai, futuristai. Naujos formos, idėjos, dinamika, veržlumas. Mano manifestas būtų - daryk viską, kad tik nereiktų daryti to, ko nenori (šiuo atveju -étudier français).
Taigi, jei atsiras tokių, kurie čia kažką skaitys, voila manasis manifestas.
Žmonės yra tai, ką jie mėgsta. Jie yra gabaliukai, surinkti iš filmų, dainų, citatų, vaizdų, garsų ir žmonių, kuriuos mėgsta ir nemėgsta. Na, tai nereiškia, kad jei žiūri Naisių vasarą (God forbid), esi koks nors Anuprėlis ar kitas to serialo personažas.
The Art of Doing Nothing - knygos, filmai, muzika ir viskas, kas palengvins mano ateities biografams suprasti, kas per asmenybė aš buvau prieš tapdama legenda. Jau dabar artimieji grobsto mano daiktus ir tikisi ateityje juos brangiai parduoti. Dantų šepetuką tenka pirkti naują kone kas savaitę.
Bet aš nesiskundžiu.
Tai buvo mano Naujųjų metų pasižadėjimas. O man metai būna nauji tol, kol ateina jų gruodis. Kitaip ir neišmokau. Bet nieko tokio. Būna žmonių, kurie apsimeta, kad neegzistuoja šeštadieniai. Būna tokių, kurie bijo plėšyti kalendoriaus lapelius. O laike, gyvate tu, kaip pasakytų Suopis ir Rambynas Ramonai.
Pabaigai - pasiskaitykit Jimo ( vėliau ir pažiūrėkit)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą