Being positive my a**

Pastaruoju metu pasidariau labai pikta. Mane erzina beveik viskas. Kai aplink nebelieka nieko, kas mane užknistų, imu užknisti pati save.
O ką daryti su pykčiu ir nenaudingomis neigiamomis emocijomis? Ogi jas publikuoti!
Arba  rašyti komentarus Delfyje. Ne... man nėra dar taip blogai. Kalbant apie juos, mano geriausia draugė turėdavo alter ego, kurios vardas buvo Inga. Ta Inga rašinėdavo komentarus, o jos el. pašto adresas,kaip išsiaiškinau vėliau, sutapo su manuoju. Jei, internetine teroriste skaitai mano blogą, tai žinok atidarysiu sąskaitą tavo vardu Raudonajame Vaivos puslapyje. Duodu žodį.
Bet pala, dar nebaigiau skųstis.Mane apėmė liguistai pakili nuotaika, tai nežinau nuo ko pradėti.

• Šiandien mane užkniso mažiausiai tai, kad nuėjusi į kepyklėlę jau trečią kartą neradau plikytų pyragaičių su kremu. Esmė tame, kad šitą dalyką valgau tik tada, kai žiauriai nėra nuotaikos. O iš kur ta nuotaika atsiras, jei ir pyragaičių nėra. Vicious circle of misery. 
• Dar mane nervuoja troleibusai ir jų turinys, plėšrių manierų pensininkės, kurios braudamosis prie laisvos vietos numindytų tau ne tik kojas, bet ir ausis, jei gulėtum. Aišku viešas transportas čia jau pats savaime folkloro dalis, tai neišsiplėsiu apie šitą gyvenimo mokyklą ant ratų.
• Mane užknisa kai kurie draugai. Nesakysiu kurie ir dėl ko nes ateitis ilga ir nuobodi, susipyksi su visais tai niekas net į laidotuves neateis.
• Sunku darosi pernešti savo kaimynus, kurie nesilaiko laiptinės tvarkymo grafiko, ypač turint galvoje, kad pagrindinis taršos šaltinis yra jų šuns plaukai. 
• Dar yra kaimynė, kuri gyvena pirmame aukšte, sėdi prie lango, fiksuoja kiekvieną tavo veiksmą, ir grįžtantį pasitinka su amžinu taikadaduositepinigusužkiemotvarkymą. Garbės žodis, už kiekvieną vasaros mėnesį aš jau sumokėjau mažiausiai po du kartus ir vis tiek likau kalta ir dar skolinga.
• Nemėgstu savo kompo, nes jis nemėgsta manes. Jo vardas Asus, bet per vidurį tiktų dar viena S raidė kartais. We are on a break. 
• Nekenčiu kai už rankovės arba apykaklės pribėga vandens
• Kai sugalvoji gerą pokštą, o aplink nėra nė vieno žmogaus, kuris įvertintų jo genialumą.
• Kai būnu blogos nuotaikos ir mano jau ir taip nejuokingi juokeliai tampa visiškai ištiškusiomis ir netikusiomis frazėmis, kurių niekas nesupranta. 
• Kai žmonės kartais ima smerkti elgesį, kuriuo patys kai patogu naudojasi.
• Nemėgstu, kai pradedu knygą ir nesugebu jos pabaigti. Tada nemėgstu savęs, kam pradėjau ją skaityti išvis.
• Nemėgstu bejėgiškumo jausmo
• Negaliu pakęsti, kai matau žmones besielgiančius neteisingai ir nieko nesakau
• Nemėgstu been there, seen that attitude
• Nemėgstu kai žmonės man prikaišioja angliškas frazes
• Negaliu pernešti, kai pritrūksta kelių centų ir tenka keisti banknotą. 
• Nekenčiu kai reikia prašyti pinigų ar stengtis juos atgauti
• Nekenčiu akis badančio kai kurių žmonių kvailumo
• Nekenčiu savęs, kad vis tiek šnipinėju juos Feisbuke dėl to svaiginančio pranašumo jausmo
• Nekenčiu savęs už kad kartais nejaučiu savigarbos
• Nekenčiu savo žalingų įpročių
• Nemėgstu kai žmonės neišgirsta to ką sakau
• Nemėgstu kai jie panaudoja mano juokelius kaip savus
• Man gaila žmonių, kurie neturi talento, bet laiko save menininkais. (po ilgos kovos su savimi nusprendžiau nedėti vienos nuorodos. matyt man dar nėra taip blogai)
• Nekenčiu, kad labai greitai pamirštu, už ką supykau
• Nekenčiu, kai kiti ilgiausią laiką prisimena menkiausią išardytą kepurėlę ir tai nusveria visas kartu patirtas smagias akimirkas ir viską, ką būni padaręs gero dėl to žmogaus
• Nekenčiu, kad tėvai amžinai kritikuoja mano aprangą 
• Nekenčiu to, kad kartais man labai reikia dėmesio
• Nekenčiu kai žmonės teškia akivaizdžius dalykus (tariamai) norėdami gero
• Nekenčiu aiškintis santykius telefonu
• Nekenčiu atviruku su gatavu tekstu
• Nekenčiu kai rašai ką nors iš širdies, o niekas taip ir nepakomentuoja
• Nekenčiu perdėto dramatiškumo, kai jis ne mano
• Kiekvieną kartą, kai kas nors išduoda mano paslaptį, mano širdyje miršta mažas kačiukas
• Kiekvieną kartą, kai pamatau žmogų, kurio nemėgstu, mintyse aš naudoju prieš jį fizinį smurtą
• Nekenčiu kai troleibusas nuvažiuoja priešais akis
• Kai vakare verkiu, o ryte atsikeliu užtinusi
• Kai tenka rinktis iš dviejų blogybių mažesnę
• Kai maža blogybė yra vis tiek didelė
• Kai kažkodėl įsivaizduoju kad turiu gražų balsą, bet niekas niekada man to nėra sakęs. Turiu galvoj šnekamąjį, dainuot žinau kad nemoku
• Kad niekada nesigauna susišukuoti gražiai prieš pat kur išeinant.
• Kai nutirpsta koja taip,jog atrodo kad visai jos neturi
• Kai žmonės nesupranta subtilių užuominų
• Kai jie išvis nesupranta užuominų
• NEKENČIU, kai ant manęs rėkia
• Nekenčiu kai mane tildo ar sako kad garsiai šneku
• Nekenčiu kai merginos daro ančių lūpas
• Rodo V ženklą
• Egzistuoja
• Nekenčiu to, kad esu pavydi
• Kad niekada nepasieksiu to, ką noriu pasiekt
• Ir per savo bjaurų būdą mano kaip pensininkės lavoną ras apgraužtą kačių po dviejų savaičių.

Galėčiau tęsti ir tęsti. Tas lengvumo ir tuštumos jausmas yra neapsakomas.

 Net nebesinori dramatiškai visko išdaužyti . Tik eiti į lovą ir miegoti, miegoti, miegoti, o kaip sako Bukovskis 


In the morning it was morning and I was still alive