Ir taip iki žydinčio vyšnios medžio

Jeigu dar turėjau kokios nors vilties, kad šio pavasario vilkai mane aplenks, tai teko nusivilti. Pati sau išsidaviau labai paprastai - vėl nebegaliu liautis klausytis klasikinės muzikos. Du pavasarius siautėjo Debussy šį kartą Bachas. O dėl Debussy, beje, man pritarė ir Aidas Marčėnas

nuvilnijo melsvai Debussy
per gegužį, kur šitiek van Gogho,
kad nebetelpa Dievo ausy 

"Eina sau, nejaučiu pirštų"

Drovūs žmonės ko gero mėgsta šaltį, nes visada atsiranda, nuo ko galima pradėti pokalbį. Arba likti namie ir išvengti bendravimo kančių,

Čili troškinys

Yra daug būdų pagaminti jį skaniai, tačiau dažniausiai gaminu pagal šį receptą.

Reikės:
 ~ 800 gramų mėsos
2 didelių svogūnų
1 galvutės česnako
3 morkų
didesnės skardinės konservuotų pomidorų
skardinės konservuotų pupelių
1 paprikos
prieskonių
druskos
keli šaukštai pomidorų pastos

Faršą sukepinti ir suberti į puodą. Likusiuose riebaluose maišant pakepinti svogūnus, paprikas, morkas ir česnakus. Supilti ant mėsos, tada supilti pomidorus, suberti druską ir prieskonius (kurie, aišku lems, koks "čili" bus Jūsų čili) ir ant lėtos ugnies troškinti apie pusvalandį. Tada suberti pupeles ir patroškinti dar 15  minučių.

Skanaus!

Skausmas

Šiandien netyčia "krokodilu" įsisegiau sau sąkabėlę į pirštą.